-2-

Labas rytas.
Šiandien besiskaitinėjau savo senąjį blogą, kurį pradėjau dar būdama mokykloje. Jį pildydavau savo rašytomis miniatiūromis ir darytomis nuotraukom, bet vėliau kažkaip, matyt, fantazija išsisėmė, mokslinė literatūra pakeitė grožinę, susiradau darbą ir nusprendžiau, kad laikas nustoti svajoti. Kvailė.

Ištrauka prisiminimams:



28-03-11

  Šiandien nusprendžiau, jog auginsiu bites. Ir kandžios jos storas kaimynės Ženkos šlaunis. Ir keiksis Ženka kas rytą išėjus rūkyti savo kontrabandinių “West” cigarečių, kurių nuorūkas valgys mano šuo ir į nosis kaišiosis vaikai. Jos sukandžiotos šlaunys bus savotiškas kerštas. Tada ženka neišvirs kavos savo vyrui, o jis susinervinęs negebės užkurti savojo Volkswagen ir užeis pas mane pasiskolinti tų keistų laidų, automobilio varikliui užkurti. Aš apsimesiu, jog jų ieškau. Nors niekada net jų pavadinimo atsiminti negebėjau. Dar vėliau galbūt prisiminsiu, jog niekada negebėjau ir teisių išsilaikyti o ir pačio automobilio, tikriausiai, neturiu. Ūsuotas kaimynės vyras atsidus ir norės eiti iš kur atėjęs, bet aš kaip kompensaciją jam pasiūlysiu šlakelį amareto. Jis, žinoma, sutiks, supratęs jog į darbą vistiek veluos, o ir pas žmoną grįžti noras nebus atsiradęs. Aš aprodysiu jam savo namus ir išgydysiu žaizdas atsiduodama ant mano virtuvės stalo, per kurį puikiai matyti mūsų bendras kiemas. Ir tai bus savotiškas kerštas. Ženkos vyras vis dažniau užeis pas mane pasiskolinti laidų, kurių pavadinimo daugiau niekada nepaminės, o aš jo taip ir neišmoksiu. Ženka ir toliau kas rytą mėtys savo “West” nuorūkas, kurių vis daugės ir daugės. Kol vieną dieną sprogsim.



30-09-10


Atsimenu žadėjau, kad niekada nebūsime nusivylusi darbo klasė, prasti tėvai, nelaimingi alkoholikai ir netalentingi poetai.  O tu priekaištavai, kad nemoku pildyti pažadų, užsirišdavai kaklaraištį ir įsimetęs į odinį tėvo jaunystės portfelį tuščią piniginę uždarydavai duris man prieš nosį. Kai tavęs nebūdavo aš lygiai taip pat kaip ir dabar rašydavau apie savo pažadus,  kurie niekada taip ir tikriausiai neišlipo iš fantazijų rėmų. Net jei ir būdavai mintyse kurdavau naujus tekstus, kurie niekuo nesusiję su mumis. Nes kartais nori apsimesti kažkuo geresniu nei esi, todėl susikuri gyvenimą, kuris iš tiesų net nėra tavo.
Gal būt ir dėl to niekada neskaitydavai mano tekstų. Tik permesdavai akimis ir supykdavai,kai pridarydavau gramatinių klaidų. Taip darydavo ir mano mama, liepdavusi ištaisyti net gimtadieninius sveikinimus. Tada ant jos supykdavau ir pasižadėdavau daugiau niekad nieko nebedovanoti. Tik kaip jau sakiau- pažadų niekada netesėjau. Tik šita situacija kita. Nemanau, kad kadanors rašiau tau norėdama pasveikinti. Greičiau jau priminti, kad reikėtų sveikinti mane. O tu vistiek taisydavai gramatines klaidas ir niekada nesuprasdavai, jog priekaištauju.
Tiesa, ir to niekada daryti nemokėjau. Už tai raudojimo ir sienų daužymo čempionate tikriausiai būčiau lyderė. O tu visas švariai nusiskutęs ir tepalu kvepiančiais batais keikdavaisi, kai rasdavai mane ryte virtuvėje vietoj kavos geriančią degtinę. Ir dar sakei, kad žadėjau daugiau taip nedaryti. O aš atsakydavau, kad nemėgstu pažadų. Tada trinktelėdavo durys, prabusdavo kaimynai, užsivesdavo automobilio variklis, o aš nurijusi paskutinį gurkšnį rėkdavau, kad myliu.





I was reading my old blog that I'd started when I was in high school. I was filling it with the short stories I wrote and pictures I' made. However, later on it seems that my fantasy just spent itself, fiction literature has been changed into scientific, I've found a job and decided that it is the time to stop dreaming. Stupid me.
Thus, this some of my memories that was taken from my old blog:

Labels: , , , , , , , ,